- priemonė
- príemonė sf. (1), prýmonė (ž.) (1) 1. įrankis, įnagis, prietaisas ar šiaip koks daiktas, reikalingas ką darant: Paprasčiausios gaisro gesinimo priemonės yra vanduo, smėlis, cheminiai gesintuvai, kirviai, kabliai rš. Nei kokios prýmonės nėr parsivežties šienuo Akm. Be priemonės plytų nepadirbsi J.Balč. Kitaip vis tiek pražūsi be maisto ir paskutinių išsigelbėjimo priemonių K.Bor. Mokytojai nutarė (nusprendė) tą leidinį tiksiant mokslo priemonei dabartinėse pradžios mokyklose J.Jabl. Iš mokslo priemonių Kražių gimnazija daugiausia galėjo didžiuotis savo biblioteka rš. Vaistas yra priemonė ligai gydyti FT. Įvairių priemonių išgalvota šitiems nenaudėliams naikinti J.Jabl. Príemonės nėra, kad eit jaunyn Brž. Susisiekimo priemonė rš. Priemonės įnagininkas (lingv. įnagininko linksnis, nusakantis darbo įrankį) rš. ^ Su priemone ir tėvą primuši LTR(Pkr). 2. būdas, kelias, veiksmas, kuriuo siekiama tam tikro tikslo: Kritika ir savikritika yra viena iš svarbiausių priemonių liaudies rankose kuriant komunizmą (sov.) sp. Menas yra galinga auklėjimo priemonė rš. Mes ėmėmės visų priemonių, kad ginklų įvežimas į Lietuvą būtų paslaptyje rš. Gausios ir įvairios yra stebuklinių pasakų meninės išraiškos priemonės rš. Iš kitų kalbos dalių daiktavardis išsiskiria ir savita darybos priemonių sistema LKGI162. 3. menas, dailė: Lietuva negalėjo jų apsergėti nuo užmaršties, pastatyti paminklus, vertus naujagadyniškos dailos (priemonės) A1884,67. Gražiomsiomis priemonėmis, lygiai kaip žodžiais, žmogaus dūšia savo jausmus ir dvasiškas gerybes išpasako A.Baran. Davė širdin jo dovaną priemonės statymo namų ir pamokymo kitų Ba2Moz35,33. 4. išmanymas, išmintis, protas: Būtų tatai sava galybe, sava priemone ... įgiję DP464. Liuob darbuosas ir Triūškos nabaštikas, bet ans jau su prýmone (ne taip be proto) Grg. Ašai viską su priemone (galvodamas) dirbu: ko negaliu, ašai vis tiek padarysiu Šln. Jis mūrydavo pečius. Sakydavo [žmonės]: padarė žmogus su príemone, moka padaryt Rd.
Dictionary of the Lithuanian Language.